nurembėti — intr. suskursti, sukežėti: Tie alksnaičiai nūrembėję, reikės nūkirsti Lkv. rembėti; aprembėti; įrembėti; nurembėti; surembėti; užrembėti … Dictionary of the Lithuanian Language
rembėti — rembėti, ėja ( i [K]), ėjo intr., rembėti, ėja, ėjo Plt 1. darytis standžiam, kietėti: Ąžuolo žievė ilgainiui ima rembėti DŽ. 2. K.Būg trauktis (žaizdai), randėti. 3. N, [K], J, DŽ, NdŽ darytis nerangiam: Jau dėlto po truputuką rembėja ir Jonas… … Dictionary of the Lithuanian Language
surembėti — intr. 1. sukietėti: Delnai surembėjo Dkš. Nuo darbo ir rankos jau surembėjo Vv. Pirštai per sąnarius surembėję, guzuoti J.Paukš. | prk.: Nuo dažnos kaulų gėlos jo dvasia truputį surembėjo iš skausmo rš. 2. LL322, DŽ pasidaryti nelygiam,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užrembėti — intr. pasidaryti nerangiam: Atėjo ir tas užrembėjęs žentas Alk. rembėti; aprembėti; įrembėti; nurembėti; surembėti; užrembėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrembėti — intr. DŽ suaugti, subręsti: Įrembėjo, jau nebesuvaldysi Škn. Kaip tvirtas, taip jau įrembėjęs yr kaip arklys Škn. rembėti; aprembėti; įrembėti; nurembėti; surembėti; užrembėti … Dictionary of the Lithuanian Language